- papautas
- pãpautas sm. (3b) Dr, Gršl, pãpautas (1) Šv nuospauda, sąvėlė: Malimas papautus ranko[je] sugraužė J. Koks papautas sutrintas ant delnos nuo kirkočio, žambio, grėblio J. Matyti, esąs nupratęs nū darbo: vos paėmė grėblį, ir sugraužė pãpautus Grg. Man batas didžiausį pãpautą sugriaužė Kl. Vieni papautaĩ rankos Pj. Išejo skūra papautaĩs nū linų [rovimo] Vn. Rankose nū dalgio ir pãpautai atsirado Up. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Pãpautą nusibruzdinau, ir raištu Šts. Nenešiok tų batų – sutrins pãpautus Slnt. Jo rankos nū darbo vienų papautų̃ Šll.
Dictionary of the Lithuanian Language.